Nuotykingi skaitiniai

08
Lap 2019

Moterys, varom į Saudi!

Moteris Saudo Arabijoje ir visos kitos baimės.

Oro uosto patikra. “Siaubinga” patikra uždariausioje šalyje pasaulyje, buvo paprastesnė nei atvykus į bet kurį Europos oro uostą, kur visi akmeniniais veidais tikrina tavo dokumentus ir žvilgsniu bando perskaityti tavo mintis. Saudi nuo pirmos minutės nustebino dirbančių moterų skaičius, juodi apsiaustai bei besišypsančios akys pro mažą plyšelį. Tikrinant mano dokumentus darbuotoja daugiau pasakojo apie vietas, kurias verta aplankyti, protarpiais paplepėdama su kolege esančia šalia. Neklausė nei kokiu tikslu aš čia vysktu, nei ką vežu, ar tekėjus, ar keliauju viena, nei vietos, kur gyvensiu. Žodžiu, pasveikino atvykus į šalį pirmą kartą ir liepė nebestovėti jokiose eilėse, eiti link išėjimo, trumpai tariant, kuo greičiau aplankyti gražiausias šios šalies vietas. Nežinau, gal jų psichologiniai rengimo kursai, kaip nuskaityti turisto informaciją, buvo dėstomi per pozityvumo prizmę ir, iš tiesų, jie net dabar tiksliai žino mano buvimo lokaciją, ir skaito mintis, bet aš su malonumu eičiau su jomis dar paplepėti šiaip apie gyvenimą. 

Apranga. Prieš atvykdama skaičiau apie arabų gyvenimo tradicijas, būdą, rutiną ir įpročius. Taigi, jie truputi tinginiai, valgo daug greito maisto ir mažai juda. Na galvoju, aš tai jau vietoj nesėdėsiu, reikia prasibėgti pakrante taip greičiau susipažinti su aplinka ir, žinoma, dėl sportinio intereso:  patikrint, ar tikrai nėra bėgiojančių. Aišku, būdama visur tarp kondicionierių pamiršau, kad lauke virš trisdešimt ir atrodė bėgti apsirengus pagal etiketą: su kelnėmis ir maike viskas čia gerai. Dėl maikės turėjau abejonių, bet oro uoste linksmoji tikrintoja, sakė: “no problem”, tačiau viešbučio darbuotojai keistai kraipė galvas, ir sakė, kad negalima. Nors, galiausiai, vienas tiesiai švieisiai pasakė, kad jie jau ir patys nebežino, kas čia galima, o ko nebegalima. Sutarėm, kad bandom. Kai grįžom, jie buvo tokie pat laimingi, kaip mes. Tai nežinau, ko jie tikėjosi. Beje, bėgiojančių sutikom lygiai vieną. Jau vienu metu galvojau, kad du, bet supratau, kad jis tiesiog apsisuko ir grįžo tuo pačiu keliu. Na gerai, dar vienas buvo greitesnio ėjimo propoguotojas. Visi kiti- vietiniai su šeimomis, pusryčiais rankose ir rytiniais pokalbiais apie gyvenimą. Žinoma, tympos ir maikė jiems padarė įspūdį, taip kaip man jų apsiaustai ir skaros. Bet nesiginčyju, prie mažo judėjimo statistikos prisijungčiau ir aš jei reiktų bėgti su pilna abaja.  

Maistas. Tikrai esu girdėjus apie atskiras valgymo patalpas ir kitas atskirtas zonas vyrams ir moterims, bet mane tai ištiko netikėčiausioje vietoje: kažkokiame paprasčiausiame restorane prie gatvės. Užėjus mielai plepėjau su dirbančiais vyrukais, išsirinkau ką valgysiu ir jau ruošiausi keliauti prisėsti į antrą aukštą, kai staiga išgirstu:“no women, only for mens”. Rimtai?! O tai čia nėra net atskirų erdvių, čia tiesiog valgo tik vyrai. Na ir gerai. Imam isšinešimui. Smagiausia, jog nepajutau jokio pykčio iš jų pusės, kad nežinau visų taisyklių. Mes visi tiesiog nusijuokėm, aptarėm situaciją ir išsiskirstėm. Valgiau mašinoj, kas iš vienos pusės nieko naujo, o iš kitos pusės absoliutus nuotykis. 

Žodžiu, trumpa išvada po pirmosios dienos Saudo Arabijoje: aš kartais nematoma, kartais per daug pastebėta. Nematoma, nes kai kurie darbuotojai mato tik vyrišką giminę. Net jei aš turėjau klausimų, jie išklausė žiūrėdami ne į mane ir atsakė viską Tomui.. Bet maloniai. O per daug matoma, matyt, tiesiog, kaip kitatautė turistė, be abajos ir su besiplaikstančiais plaukais. 🙂 

Taigi, visoms moterims, kurios jau mintimis kraunasi daiktus į 2020 metų Dakaro ralį arba tiesiog kelionę į Saudo Arabiją, rekomenduoju per daug nesukti galvos. Svarbiausia turėti ką nors ant galvos, ne vien dėl tradicijų, bet ir dėl karščio. Ir, žinoma, nepamesti galvos dėl to, ką apsirengti, nes visada yra išeitis: galėsite tiesiog įsigyti abają. Toms, kurios abejojate, arba tiems, kurie dar svarsto, ar imti žmoną, draugę ar kolegę, tai žinokit, kad šioje šalyje vietos yra visiems, ypač dykumoj!

Iki pasimatymo ir laukite istorijos tęsinio! Nes tikiu, kad ne veltui mes šviežiai mindom šią žemę – dėl vietos nuotykiams ir naujai istorijai, naujiems maršrutams.

Tags are not defined

0 comments

Leave a reply