Tomas Tumalovicius:

Prabudę susipakavome palapines ir sugalvojau pravažiuoti pro kitur nei atvažiavome. Ir ką jūs manot? Užtaikėme į mongoliškos giminės suvažiavimą!!!! Nuotraukoje matote labai laimingą tos giminės, močiutę. Matyt, balius buvo geras! 

Čia Audronė, Olegas, nuostabiausių garbanų savininkas Andrius ir gražiausios baltų dantų šypsenos savininkas – Paulius. Toks lengvas offroad. Lakstėme kanjonais. 

Vieną dieną jie vos neapsivertė. Rimtai. Mongolijoje tokie keliai smagūs, kad uch, bet už tai gali varyt, kur akys mato.

Yra Nacionaliniai parkai, kur neaišku, nei, kur jie prasideda, nei kur baigiasi. Tačiau prisistatę pareigūnai mums greitai paaiškino. Viskas baigės bendru selfiu ir mūsų palyda iš ten, kur tik laukiniai arkliai laksto.

Audronė, kaip rimta nekilnojamo turto ekspertė, bando pajausti ar fengšui geras šioje jurtoje. O jei rimtai, tai vidury stepės toks va jums vienkiemis. Patogumų neperdaugiausia, bet stogas virš galvos bent. Čia mes nemiegojome, tik nuotraukos labai norėjos. Tačiau nakvynę jurtose, taip pat, patyrėme. Jurtos buvo net su dušais! Žodžiu, visas mongoliškas SPA arba tiesiog laukinis gyvenimas su patogumais.

Kaip Jums delikatesas vaikui? Ir saldainių nereikia. Lašiakas – skaniausias reikalas! 

Čia – valgomasis jurtoje. Yra tam tikros taisyklės, kaip reikia elgtis. Vyrai negali eiti dešinėje pusėje, nes ten moterys tvarko viską, tad jei moteris bus pasilenkusi, nepagarbu spoksoti į jos užpakalį. O mus ten labiausiai traukė maistas! Išskanavome viską: airaną, kumisą, sūrius, duonas, lašinius. Kokio paslaugumo žmonės, Jūs neįsivaizduojate!

Mongolija – kaukolių ir skeletų rojus. Kodėl? Nes vietiniai mongolai turi daugybę galvijų: arklių, kuprių, ožkų, avių. Ir jie visi laksto palaidi stepėmis. Ypač arklius dažnai tiesiog paleidžia belenkur. O jei yra vandens telkinų gretimais, tai jie laksto net neprižiūrimi. Aplanko kas mėnesį ar kelis, paskaičiuoja, kiek nudvesė ir tiek. 

Mes tai nuotykių ieškotojai – lobių atradėjai, šįkart tapom kaukolių užkasėjais. Užkasėm tam, kad atkstume tai sugrįžę. Taigi, pasiruoškit nuotykiui Mongolijos kopose. Ieškosim dviejų kaukolių! 

Ši miela mergina tapo mūsų vietine gide valandėlei. Tai ji mus pakvietė į savo giminės šventę. Visur vedžiojo, supažindino su dėdėm, tetom, seneliais ir t.t. Mus vendžiodama sako: “Šiandien yra tokia rami žaidimų diena. O va vakar kas dėjosi, girti vyrai mušėsi. Vakar buvo tikra šventė!”

Tai, kaip supratom, giminės baliai be muštynių nepraeina, nes tik tada būna šventė! 

Šiaip tai yra ir kelių Mongolijoj, tik googlas dar to nežino, nes tiesiog nesupranti, kur tave veda. Kelias toks, kaip kaime pievoje tris kart vežimas žolę pramindęs. Va ir kelias, bet čia ne apie tai, o apie mergaitę, kokių 13 metų, kuri stepėmis atbėgo link mūsų, visa persigandus. Bet rimtai persigandusi. Supratome, kad užsikasė jų priusas. Tėtis pasijautė, kaip dakare, matyt, ir kelią nukirsti sugalvojo arba irgi google pavedė. Žodžiu, šitą mašiną, mes praktiškai išnešėme su šuniuku ir mama, kurie sėdėjo viduje.

O šiaip ten per kelias valandas lėkdamas tais laukais retai sutiksi kitų automobilių. Na gal prasilenkėm su kokiais dviem, bet va vienas jų tiesiog užstrigęs. 

O va čia tai šaudynės. Žinot, kuo šis šautuvas užtaisytas? Domino kaladėlėm. O kur pataikyt reik? Ten kažkur. Bet visi žaidžia. Smagu tiek senimui, tiek jaunimui. Tiesiog stepėj pasišaudyt iš domino. Ir ką jūs jiems? Jiems po vakarykščio baliaus tiesiog atsipūtimui lengvi žaidimėliai, o mums tai didžiausia atrakcija!

Kaip jau ir minėjau, krituolių stepėse belenkiek. Mus labiau kaukolės domino. Nuo užkasimo iki mašinų pasipuošimo. Kažkaip pasijautėm arčiau genties arba tiesiog per daug įsijautėm. 

O čia va aš –  Tomas Tumalovicius. Galit mane vadint tiesiog fabriku. Nuotykių Fabriku. Čia panašiai, kaip būna žmonės orkestrai, tai aš žmogus – Nuotykių Fabrikas. Kodėl? Nes į gyvenimą ne pro langą nusprendžiau žiūrėt, o tiesiai jam į akis!

Ar Jūs jau pasiruošę lėkt per visas stepes, dykumas ir kopas? Nes aš tai jau aunuosi batus!

Žinokite atrodo gal ir barbariškai, bet šią avį labai greitai nugalabijo. Ta prasme be skausmo. Kaip tikri profai, per sekundę. Įkišo ranką jai pro lašinius į širdį ir išjungė tai ką reik, kad akimirksniu mirtų gyvūnas. Mes apakę.

Gobi dykuma susideda iš stepių, kalnuotų masyvų, kanjonų ir smėlynų/ kopų. Laaabai didelė teritorija. O kas dar įspūdingiau, tai- nerealūs spalvoti kanjonai. Daugiau nuotraukų iš drono: https://nuotykiufabrikas.lt/su-dronu-per-mongolija/

Turistus vežioja su uazikais. Šiaip tai dienomis karšta, o pas juos kondiškės nėra. Tai sėkmės keliaujantiems autobusais! Jei dar kam įdomi techninė dalis, tai uazikams pakeičia amortizatorius normalius, kitaip dantys išbarškėtų visiems ten sėdintiems ir neatlaikytų nei velnio ilgų ir tragiškų Mongolijos kelių.

Maistą Mongolijoje teko ir patiems dažnai gamintis. Didelis AČIŪ Jurgitai ir Andriui! Nuostabūs šefai! 

Pasideginti reikia gi, negi grįši iš dykumos baltas?

Ryte prabudę jau norėjom važiuoti, bet man nenuotykis tiesiog sėst ir važiuot. Pasiūliau užlipt per kanjoną į vietą, kur kiti, kas tingėjo lipt atvarė su mašinom. Laukinė rytinė kanjonų mankšta: done!

Jei paklausite ką valgo mongolai, atsakymas labai paprastas: jie nelabai girdėjo kas yra vegetarizmas. Pagridinis patiekalas – mėsa su mėsa. Desertui valgo mėsą. Užgeria airanu bei kumysu. Na, dar kartais sūrį pagraužia. 

Čia sustojome autostradoje. Prisiparkavome atsargiai, kad eismiui netrukdyti. Tada ieškojau tolimesnio kelio.

Mūsų dream team. 2020 vasarą bus 4 visureigiai ir 16 tikrų nuotykiautojų!!!

Vaikų žaidimų aikštelė. Atitinka visus saugumo reikalavimus. Iso 9999999 standartai patvirtinti vaikų žaidimų bbd inspekcijos. Čia tas kaimelis, kur sustojome kelio paklausti, o mus pakvietė į giminės šventę. 

Ir aišku, sugedo mūsų kondiškė. Tai teko ieškoti vietino serviso. Ir ką Jūs manot? Nei angliškai, nei rusiškai jie nekalba giliai Gobi dykymoje. Tai teko pirštais ir “kodition kaput, charakiri, kryžiūkus rodyt, kad karšta, reik kad šalta būtų”. Ir prisišaukėm meistrus, vieni per kitus susiskambino, atvažiavo pasitikti mus ir sutaisė per kelias valandas!!! Kitaip tai, jaučiu, būtumėme iškepę.

Va ten kanjono išgraužose mes statėme savo palapines. Nuostabi vieta stovyklaut!!!!

Offroad poligonas iš drono skrydžio. Tik va tas dronas neilgai gyveno, kriokly nusidaužė gale kelionės. Visa laimė foto ir video pavyko atgauti. 

Romantiška nakvynė dviems Valentino dienos proga laukia Jūsų. 

O va čia mes miegojome. Su dušais jurtose! Čia Jums ne špyga taukuota. Po dardėjimų begalinių: restoranėlis, romantiškas saulėlydis, nes ir mums reikia jėgas atgauti!

Sulipom ant stogų ir mūsų austrostradoje perbėgo avių banda.

Čia jau tikrosios Gobi dykumos didžiosios kopos. O ten mūsų džipukai mažyčiai mažyčiai, randate? 😉 Turistų ten neatvyksta. 

Vieną rytą pasitikome jodinėdami žirgais. Lėkėm krioklio link!

Šitas niekšas krioklys droną užbūrė ir keberiokšt. Na gerai, mano žioplumas buvo, ne krioklys kaltas. Svarbiausia – medžiagą pavyko atgaut!!!

Vietos tirpsta, rezervuok nuotykį 2020 liepą! https://nuotykiufabrikas.lt/portfolio/laukine-cingischano-mongolija/